Vaizdo projektavimo mokymai Kopenhagoje

Kai menas susilieja su technologijomis atsiranda ne tik nuostabūs kūriniai, bet ir susiburia naujos komandos, pastebimi nauji požiūrio kampai. Multimedijos techniko specialybės mokinys Lukas Baltrušis Baltrušaitis ir animacijos mokytojas Mantas Poška dalyvavo tarptautiniuose vaizdo projektavimo (angl. video mapping) mokymuose, kur teko kūrybiškai pažvelgti į meksikietiškos Mirusiųjų dienos „Dia de los muertos“ šventimą.

Angl. video mapping – tai vaizdo projektavimo būdas, leidžiantis projektuoti video projekcijas ant neplokščių, dažnai daugiaelemenčių paviršių. Tokio projektavimo pagalba erdvinės formos, įvairūs paviršiai tampa vientisu trimačiu ekranu, gebančiu rodyti įtaigią video grafiką, išgauti neįtikėtinas optines iliuzijas, praplėsti erdvę, išjudinti statiškus objektus. Video mappingas dažnai naudojamas įvairiuose kultūriniuose renginiuose: trimačių vaizdo projekcijų pagalba atgaivinami pastatų fasadai, esamoms struktūroms suteiktiamos papildomos dimensijos.

Spalio 30 – lapkričio 5 dienomis Kopenhagoje vykusių teorinių – praktinių mokymų metu dalyviai susipažino su video mapping pasauliu, darbo eiga, technologijomis, geriausia praktika, pasaulinėmis organizacijomis ir konkursais. 7 dienas mokymų dalyviai kaip komanda kūrė pasakojimą, įkvėptą meksikietiškos Mirusiųjų dienos tradicijų, ir kiekvienas individualiai lavino savo įgūdžius kuriant vizualizacijas.Mokymus vedė Sofia Mellino –  garso ir vaizdo profesionalė iš Argentinos, pelniusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

Mokymų kulminacija – tai dalyvių sukurtų vizualizacijų šou kartu su gyva muzika festivalyje „Prisimink mane! Mirusiųjų dienos festivalis“ (danų k. „Husk Mig! De Dødes Dag Festival”). Dalyvių darbai buvo projektuojami ant ikoniškosios „Sankt Johannes Kirke“ bažnyčios fasado.

„CkulturA“ organizuojamas festivalis nagrinėja mirtį, klausiant kodėl tai sukelia tokias stiprias emocijas? Festivalio ašis – „Dia de los muertos“, tai kasmet lapkričio 1-2 dienomis Meksikoje su muzika švenčiama Mirusiųjų diena, kur gyvieji ir mirusieji susitinka intensyviame dialoge. Pastarosiomis naktimis, kai tikima, kad grįžta sielos, žmonės budi prie savo artimųjų kapų, kurie būna gausiai išpuošti serenčių žiedais, žvakėmis. Gėlių žiedais išpuošiami ir miesteliai, altorėliai jų aikštėse bei namuose, nešami daiktai bei valgiai, kuriuos vertino mirę artimieji. Tikima, kad serenčių žiedlapių šviesa parodo kelią mirusiųjų sieloms grįžti aplankyti savo artimųjų.